Šiemet Ignalinos rajono kultūros centro projekto „Ignalinos krašto tradicinių švenčių gyvybingumo išsaugojimas ir plėtra“ renginys Ceikiniuose „Ant savo tarmės sparnų“ žiūrovus pasiekė nuotoliniu būdu ir renginys buvo siunčiamas kitapus ekranų. Pats projektinis renginys buvo kuriamas apie pora mėnesių filmuojant atskirais epizodais. O galutinis rezultatas – virtualus renginys, transliuotas dvi dienas, gruodžio 10-11 dienomis internetu Ceikinių YouTube ir Facebook paskyrose. Renginys buvo transliuojamas nuo 16.00 val. ir abi dienas truko po pusvalandį. Smagu, kad pamačiusių projektinį renginį buvo tikrai nemažai, – vien youtube kanale per pirmąją renginio dieną buvo 273 peržiūros. Tik liūdna, kad dėl COVID-19 situacijos neturėjome galimybės susitikti gyvai ir išbandyti naujų kėdžių – būtent šio projekto dėka Ceikinius pasiekė 100 naujų kėdžių, kurios buvo ir labai reikalingos, ir labai laukiamos. Šį kartą jas išbandė tik kai kurie dalyviai, dalyvavę renginio filmavimuose. O kalbant apie virtualaus renginio dalyvius, „Ant savo tarmės sparnų” veiklos per dvi dienas buvo išdėliotos taip, kad kiekvienoje dienoje būtų ir dainų, ir tarmiškų pasikalbėjimų, ir tradicinių amatų.
Nuotolinio renginio vedančioji – Raimonda Dūdėnaitė kvietė pasinerti į skirtingas veiklas, paklausyti tarmiškų dainų, pasakojimų. Pirmos dalies transliacija prasidėjo virtualiu Ceikinių seniūno Sauliaus Zabolevičiaus sveikinimu. Seniūnas pasidžiaugė Ceikinska tarme, jos puoselėjimu, taip pat naujomis gautomis kėdėmis ir vylėsi, jog ateityje kėdės „dirbs savo darbą”, ir galėsime susitikti gyvai. Po gražių žodžių tarmiškas dainas kitapus ekrano siuntė Ceikinių krašto muzikos mėgėjų folkloro ansamblis „Serbenta“. Po muzikinės dalies Raimonda pakvietė visus į virtualią žvakių liejimo edukaciją su vietine šio krašto amatininke Laima Mikalkiene, kuri lieja autentiškas senovines žvakes. O pirmąją nuotolinio renginio dalį užbaigė pasakorius iš kaimynystėje esančio miestelio – Mielagėnų. Kęstutis Egidijus Urbanavičius kitapus ekranų žiūrovams nusiuntė nuotaikingą pasakojimą ir tarmišką eilėraštį.
Na, o antrosios dalies transliacijoje virtualiai sveikinimo žodį tarė laisvalaikio organizatorė Ema Trapikienė. Pasidžiaugusi projekto gautomis naujomis kėdėmis, vylėsi, kad pasibaigus visoms negandoms tas kėdės išbandys visi ne vieno renginio metu. Taip pat Raimonda pakvietė į kitokius pasikalbėjimus apie tarmę ir tarmiškus žodžius su Janina Tuskeniene. Janina „patikrino“ kolektyvo „Serbenta“ moterų žinias klausinėdama labai senų tarmiškų žodžių, kaip pati Janina minėjo, kai kurie žodžiai dar iš jos senelių, prosenelių laikų. Po tarmiškų pokalbių Raimonda kvietė pasigrožėti virtualia tradicinių amatų meistrės Marijonos Lukaševičienės paroda „ Rankose gimsta šiluma, kuri saugo senąsias tradicijas“. Iš tiesų vėlimas – vienas iš senųjų tradicinių amatų, kurių puoselėjimas ir saugojimas yra labai svarbus. Labai smagu, kad Marijona puoselėja šį amatą ir žiniomis dalijasi su visais perduodama patirtį ir jaunajai kartai. Muzikinį sveikinimą skyrė Ceikinių krašto muzikos mėgėjų jaunimo kolektyvas „DivErsa“. Jiems liaudiškos, tarmiškos dainos yra dar visiškai nauja ir nebandyta sritis, tad reikia tik pasidžiaugti, kad jaunimas atsigręžia į mūsų senelių, prosenelių dainas ir pradeda jas dainuoti įtraukdami į savo dainų repertuarą. O antrają dalį užbaigė mūsų Ceikinių pasakorė Janina Tuskenienė, kuri yra pelniusi „Glauniausios pasakorės“ titulą Druskininkuose vykusiame pasakorių konkurse. Kaip pati Janina minėjo, jai labai keista, kad nemato gyvai žmonių, bet palinkėjo „mamos kuntrybės ir būti drūtiems, nes kiti metai – jaučio metai”.
Taigi, šiais metais kitokio formato projektinis renginys „Ant savo tarmės sparnų” vykęs virtualiai baigėsi. Dėkojame visiems, kurie stebėjo mūsų renginį internete.
Na o kas norėtų pamatyti mūsų renginio transliacijas, gali pasižiūrėti internete:
Puoselėkime savo ceikinską tarmę ir nepamirškime, kad ceikiniuose ciksi. Sėkmės ir iki kitų metų.
Kultūros ir laisvalaikio organizavimo specialistė Ema Trapikienė