Karpiniai Lietuvoje atsirado iš vargo ir skurdo - taip sako šio tautinio amato meistrai, tačiau šis, rodos, paprastas Rytų šalyse gimęs menas tarsi apibūdina visą lietuvių liaudies kultūrą.
Istorijos šaltinių teigimu, karpinių menas gimė Rytų šalyse dar prieš Kristų. Čia šilko tapytojai savo amate naudojo iš popieriaus iškarpytus trafaretus. Vėliau ši technikos priemonė ėmė plisti po kitas valstybes ir tie trafaretai atsiskyrė kaip atskira meno šaka. Tačiau popierius gana nepatvari medžiaga. Karpiniams naudotas baltas popierius (kuo plonesnis), laikraščiai, didelės žirklės, pjaustytojų peiliukai. Raštai karpiniuose dažniausiai pasikartojantys, neimantrūs - geometriniai: rombai, apskritimai, iš kurių sukuriamas vientisas ornamentas, augaliniai ir gyvuliniai raštai: įvairios gėlės, paukščiai. Sakoma, kad šiandien kitaip suprantamas popieriaus karpymo menas, tačiau pagrindinis lietuviškų karpinių motyvas yra mitinis: medis, kuris jungia tris dalis - žemutinę (požemį - šaknys), vidutinę (žemę - kamienas) ir viršutinę (dangų - šakos).