Lietuvių tautos ir Franco Šuberto dainos

Juozas Rimas yra apie 50-ties lietuvių ir kitų tautų kompozitorių kūrinių obojui pirmasis atlikėjas. 1971 m. pirmasis iš atlikėjų pučiamaisiais instrumentais Lietuvoje surengė dviejų dalių rečitalį Valstybinės filharmonijos salėje. Išleido 5 autorines plokšteles ir 3 kompaktinius diskus. Skaitė pranešimus mokslinėse konferencijose. Kaip solistas dalyvavo klasikinės, šiuolaikinės, folkloro ir džiazo muzikos festivaliuose. Nuo 1989 m. dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Yra šios akademijos profesorius emeritas. Apdovanotas Vytauto Didžiojo ordinu ir Vyriausybės meno premija.

2005–2019 m. įrašė lietuvių liaudies dainų Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studijoje, atliko jų Thomo Manno festivalyje ir daugelyje Lietuvos regionų mokyklų, 2006 m. išleido kompaktinį diską „Atvertys“ su 22 lietuvių liaudies dainų solo įrašais (studija „Juosta Records“).

„𝑀𝑢̄𝑠𝑢̨ 𝑡𝑎𝑢𝑡𝑜𝑠 𝑑𝑎𝑖𝑛𝑎𝑠 𝑠𝑢𝑝𝑟𝑎𝑛𝑡𝑢 𝑘𝑎𝑖𝑝 𝑡𝑜𝑏𝑢𝑙𝑎𝑠 𝑚𝑖𝑛𝑖𝑎𝑡𝑖𝑢̄𝑟𝑎𝑠. 𝑁𝑖𝑒𝑘𝑢𝑜 𝑛𝑒𝑠𝑒𝑘𝑢, 𝑛𝑖𝑒𝑘𝑜 𝑛𝑒𝑚𝑒̇𝑔𝑑𝑧̌𝑖𝑜𝑗𝑢 𝑗𝑎𝑠, 𝑘𝑎𝑖𝑝 𝑖𝑟 𝐹. 𝑆𝑐ℎ𝑢𝑏𝑒𝑟𝑡𝑜 𝑑𝑎𝑖𝑛𝑎𝑠, 𝑑𝑎𝑖𝑛𝑢𝑜𝑑𝑎𝑚𝑎𝑠. 𝑉𝑎𝑑𝑜𝑣𝑎𝑢𝑗𝑢𝑜𝑠𝑖 𝑡𝑖𝑘 𝑚𝑢𝑧𝑖𝑘𝑜𝑠 𝑖𝑟 𝑝𝑜𝑒𝑧𝑖𝑗𝑜𝑠 𝑡𝑒𝑘𝑠𝑡𝑢̨ 𝑙𝑜𝑔𝑖𝑘𝑎. 𝐷𝑎𝑖𝑛𝑎, 𝑘𝑎𝑖𝑝 𝑘𝑖𝑒𝑘𝑣𝑖𝑒𝑛𝑎𝑠 𝑚𝑢𝑧𝑖𝑘𝑜𝑠 𝑘𝑢̄𝑟𝑖𝑛𝑦𝑠, 𝑟𝑒𝑖𝑘𝑎𝑙𝑎𝑢𝑗𝑎 𝑎𝑢𝑡𝑒𝑛𝑡𝑖𝑠̌𝑘𝑜𝑠 𝑎𝑡𝑣𝑒𝑟𝑡𝑖𝑒𝑠 – 𝑖𝑛𝑡𝑒𝑟𝑝𝑟𝑒𝑡𝑎𝑐𝑖𝑗𝑜𝑠, 𝑡𝑖𝑘 𝑗𝑎𝑖 𝑏𝑢̄𝑑𝑖𝑛𝑔𝑜𝑠 𝑖𝑟 𝑏𝑢̄𝑡𝑖𝑛𝑜𝑠 𝑖𝑛𝑡𝑜𝑛𝑎𝑐𝑖𝑗𝑜𝑠. 𝐹. 𝑆𝑐ℎ𝑢𝑏𝑒𝑟𝑡𝑎𝑠 (1797–1828) – 𝑝𝑖𝑟𝑚𝑎𝑠𝑖𝑠 𝑖𝑠̌𝑘𝑖𝑙𝑢𝑠 𝑚𝑢𝑧𝑖𝑘𝑖𝑛𝑖𝑜 𝑟𝑜𝑚𝑎𝑛𝑡𝑖𝑧𝑚𝑜 𝑎𝑡𝑠𝑡𝑜𝑣𝑎𝑠, 𝑣𝑖𝑒𝑛𝑎𝑠 𝑟𝑒𝑖𝑘𝑠̌𝑚𝑖𝑛𝑔𝑖𝑎𝑢𝑠𝑖𝑢̨ 𝑚𝑒𝑙𝑜𝑑𝑖𝑠𝑡𝑢̨ 𝑚𝑢𝑧𝑖𝑘𝑜𝑠 𝑖𝑠𝑡𝑜𝑟𝑖𝑗𝑜𝑗𝑒. 𝑆𝑣𝑎𝑟𝑏𝑖𝑎𝑢𝑠𝑖𝑎̨ 𝑣𝑖𝑒𝑡𝑎̨ 𝑗𝑜 𝑘𝑢̄𝑟𝑦𝑏𝑜𝑗𝑒 𝑢𝑧̌𝑖𝑚𝑎 𝑑𝑎𝑖𝑛𝑜𝑠, 𝑟𝑒𝑖𝑘𝑎𝑙𝑎𝑢𝑗𝑎𝑛𝑐̌𝑖𝑜𝑠 𝑠𝑢𝑏𝑡𝑖𝑙𝑖𝑜𝑠 𝑣𝑜𝑘𝑎𝑙𝑖𝑧𝑎𝑐𝑖𝑗𝑜𝑠, 𝑣𝑎𝑑𝑖𝑛𝑎𝑚𝑜𝑠 „𝐿𝑖𝑒𝑑“ 𝑠𝑡𝑖𝑙𝑖𝑢𝑚𝑖.“ – 𝐉𝐮𝐨𝐳𝐚𝐬 𝐑𝐢𝐦𝐚𝐬, 𝟐𝟎𝟐𝟒

„𝑀𝑎𝑛𝑜 𝑣𝑎𝑖𝑘𝑦𝑠𝑡𝑒̇𝑠 𝑣𝑜𝑘𝑎𝑙𝑖𝑛𝑖𝑎𝑖 𝑒𝑘𝑠𝑝𝑒𝑟𝑖𝑚𝑒𝑛𝑡𝑎𝑖 𝑏𝑢𝑣𝑜 𝑠𝑣𝑎𝑟𝑏𝑢̄𝑠 𝑓𝑜𝑟𝑚𝑢𝑜𝑗𝑎𝑛𝑡 𝑚𝑎𝑛𝑜 𝑏𝑢̄𝑠𝑖𝑚𝑎̨ (𝑖𝑟, 𝑘𝑎𝑖𝑝 𝑝𝑎𝑎𝑖𝑠̌𝑘𝑒̇𝑗𝑜, 𝑝𝑟𝑜𝑓𝑒𝑠𝑖𝑛𝑒̨) 𝑚𝑢𝑧𝑖𝑘𝑖𝑛𝑒̨ 𝑟𝑎𝑖𝑠̌𝑘𝑎̨. 𝐷𝑎𝑟 𝑏𝑒𝑠𝑖𝑚𝑜𝑘𝑦𝑑𝑎𝑚𝑎𝑠 𝑃𝑟𝑖𝑒𝑛𝑢̨ 𝑣𝑖𝑑𝑢𝑟𝑖𝑛𝑒̇𝑗𝑒 𝑚𝑜𝑘𝑦𝑘𝑙𝑜𝑗𝑒 <…>, 𝑑𝑒𝑠̌𝑖𝑚𝑡𝑖𝑒𝑠 𝑑𝑣𝑦𝑙𝑖𝑘𝑜𝑠 𝑚𝑒𝑡𝑢̨, 𝑚𝑒̇𝑔𝑎𝑢 𝑑𝑎𝑖𝑛𝑢𝑜𝑡𝑖 𝑠𝑜𝑙𝑜, 𝑖̨𝑠𝑘𝑎𝑖𝑡𝑎𝑛𝑡 𝑖𝑡𝑎𝑙𝑖𝑠̌𝑘𝑎𝑠 𝑑𝑎𝑖𝑛𝑎𝑠: 𝑡𝑎𝑖𝑝 𝑖𝑠̌𝑠𝑖𝑢𝑔𝑑𝑧̌𝑖𝑎𝑢 𝑣𝑜𝑘𝑎𝑙𝑖𝑛𝑒̨ 𝑜𝑟𝑖𝑒𝑛𝑡𝑎𝑐𝑖𝑗𝑎̨, 𝑘𝑢𝑟𝑖 𝑣𝑒̇𝑙𝑖𝑎𝑢 𝑡𝑎𝑝𝑜 𝑣𝑖𝑒𝑛𝑢 𝑝𝑎𝑔𝑟𝑖𝑛𝑑𝑖𝑛𝑖𝑢̨ 𝑚𝑎𝑛𝑜 𝑚𝑢𝑧𝑖𝑘𝑖𝑛𝑒̇𝑠 𝑟𝑎𝑖𝑠̌𝑘𝑜𝑠 𝑝𝑟𝑖𝑛𝑐𝑖𝑝𝑢̨ 𝑔𝑟𝑜𝑗𝑎𝑛𝑡 𝑜𝑏𝑜𝑗𝑢𝑚𝑖. 𝑁𝑒𝑡𝑎𝑝𝑒̨𝑠 𝑑𝑎𝑖𝑛𝑖𝑛𝑖𝑛𝑘𝑢, 𝑖𝑛𝑠𝑡𝑟𝑢𝑚𝑒𝑛𝑡𝑜 (𝑜𝑏𝑜𝑗𝑎𝑢𝑠) 𝑠𝑘𝑎𝑚𝑏𝑒𝑠𝑖̨ 𝑠𝑖𝑒𝑘𝑖𝑎𝑢 𝑝𝑎𝑣𝑒𝑟𝑠𝑡𝑖 𝑏𝑎𝑙𝑠𝑢. 𝐷𝑣𝑖𝑑𝑒𝑠̌𝑖𝑚𝑡 𝑝𝑖𝑟𝑚𝑜𝑗𝑜 𝑎𝑚𝑧̌𝑖𝑎𝑢𝑠 𝑝𝑟𝑎𝑑𝑧̌𝑖𝑜𝑗𝑒 𝑘𝑜𝑛𝑐𝑒𝑟𝑡𝑢̨ 𝑠𝑎𝑙𝑒̇𝑠𝑒, 𝑔𝑟𝑒𝑡𝑎 𝑔𝑟𝑜𝑗𝑖𝑚𝑜 𝑜𝑏𝑜𝑗𝑢𝑚𝑖, 𝑝𝑟𝑎𝑑𝑒̇𝑗𝑎𝑢 𝑑𝑎𝑖𝑛𝑢𝑜𝑡𝑖 𝑙𝑖𝑒𝑡𝑢𝑣𝑖𝑢̨ 𝑙𝑖𝑎𝑢𝑑𝑖𝑒𝑠 𝑑𝑎𝑖𝑛𝑎𝑠, 𝑡𝑎𝑖𝑝 „𝑎𝑝𝑠𝑢𝑘𝑑𝑎𝑚𝑎𝑠 𝑟𝑎𝑡𝑎̨” 𝑖𝑟 𝑔𝑟𝑖̨𝑧̌𝑑𝑎𝑚𝑎𝑠 𝑝𝑟𝑖𝑒 𝑣𝑎𝑖𝑘𝑦𝑠𝑡𝑒̇𝑗𝑒 𝑢𝑧̌𝑔𝑖𝑚𝑢𝑠𝑖𝑜𝑠 𝑑𝑎𝑖𝑛𝑎𝑣𝑖𝑚𝑜 𝑟𝑎𝑖𝑠̌𝑘𝑜𝑠, 𝑝𝑟𝑎𝑡𝑢𝑟𝑡𝑖𝑛𝑡𝑜𝑠 𝑖𝑙𝑔𝑎𝑚𝑒𝑡𝑒̇𝑠 𝑖𝑛𝑠𝑡𝑟𝑢𝑚𝑒𝑛𝑡𝑖𝑛𝑒̇𝑠 𝑚𝑢𝑧𝑖𝑘𝑜𝑠 𝑖𝑛𝑡𝑒𝑟𝑝𝑟𝑒𝑡𝑎𝑐𝑖𝑗𝑎.“ – 𝐈𝐬̌𝐭𝐫𝐚𝐮𝐤𝐚 𝐢𝐬̌ 𝐤𝐧𝐲𝐠𝐨𝐬: 𝐉𝐮𝐨𝐳𝐚𝐬 𝐑𝐢𝐦𝐚𝐬, „𝐄𝐭𝐮𝐝𝐞𝐬 𝐨𝐧 𝐭𝐡𝐞 𝐏𝐡𝐢𝐥𝐨𝐬𝐨𝐩𝐡𝐲 𝐨𝐟 𝐌𝐮𝐬𝐢𝐜“ („𝐌𝐮𝐳𝐢𝐤𝐨𝐬 𝐟𝐢𝐥𝐨𝐬𝐨𝐟𝐢𝐣𝐨𝐬 𝐞𝐭𝐢𝐮𝐝𝐚𝐢“), 𝐥𝐞𝐢𝐝𝐲𝐤𝐥𝐚 „𝐏𝐚𝐥𝐠𝐫𝐚𝐯𝐞 𝐌𝐚𝐜𝐦𝐢𝐥𝐥𝐚𝐧“ (𝐩𝐮𝐛𝐥𝐢𝐤𝐚𝐯𝐢𝐦𝐚𝐬 𝐧𝐮𝐦𝐚𝐭𝐨𝐦𝐚𝐬 𝟐𝟎𝟐𝟒 𝐦. 𝐩𝐚𝐛𝐚𝐢𝐠𝐨𝐣𝐞)

„𝐽. 𝑅𝑖𝑚𝑎𝑠 𝑎𝑛𝑡 𝑚𝑢𝑧𝑖𝑘𝑖𝑛𝑖𝑜 𝑡𝑒𝑘𝑠𝑡𝑜 𝑛𝑒𝑢𝑧̌𝑚𝑒𝑡𝑎 𝑠𝑐ℎ𝑜𝑙𝑎𝑠𝑡𝑖𝑛𝑖𝑢̨ 𝑠𝑎̨𝑣𝑜𝑘𝑢̨ 𝑡𝑖𝑛𝑘𝑙𝑜, 𝑘𝑢̄𝑟𝑖𝑛𝑖𝑜 „𝑛𝑒𝑚𝑒̇𝑠𝑖𝑛𝑒̇𝑗𝑎“. 𝐽𝑖𝑠 𝑠𝑘𝑎𝑖𝑡𝑜 𝑔𝑖𝑙𝑢𝑚𝑖𝑛𝑒𝑠 𝑗𝑜 𝑝𝑟𝑎𝑠𝑚𝑒𝑠, 𝑛𝑒𝑠 𝑎𝑝𝑐̌𝑖𝑢𝑜𝑝𝑖𝑎 𝑖𝑟 𝑝𝑎𝑗𝑎𝑢𝑐̌𝑖𝑎 𝑔𝑦𝑣𝑜𝑠, 𝑠𝑘𝑎𝑚𝑏𝑎𝑛𝑐̌𝑖𝑜𝑠 𝑚𝑢𝑧𝑖𝑘𝑜𝑠 𝑒𝑖𝑔𝑎̨, 𝑝𝑢𝑙𝑠𝑎𝑣𝑖𝑚𝑎̨, ℎ𝑎𝑟𝑚𝑜𝑛𝑖𝑗𝑜𝑠 𝑝𝑜𝑠𝑙𝑖𝑛𝑘𝑖𝑢𝑠, 𝑠𝑝𝑎𝑙𝑣𝑢̨ 𝑘𝑎𝑖𝑡𝑎̨. 𝑇𝑎𝑖𝑝 𝑟𝑦𝑠̌𝑘𝑒̇𝑗𝑎 𝑓𝑜𝑟𝑚𝑢̨ 𝑖̨𝑡𝑎𝑚𝑝𝑎, 𝑡𝑜𝑘𝑖𝑎 𝑠𝑣𝑎𝑟𝑏𝑖 𝑔𝑎𝑟𝑠𝑢̨ 𝑎𝑟𝑐ℎ𝑖𝑡𝑒𝑘𝑡𝑜𝑛𝑖𝑘𝑜𝑠 𝑖𝑠̌𝑘𝑎𝑙𝑏𝑎𝑖. 𝑇𝑎𝑖 – 𝑘𝑢̄𝑟𝑦𝑏𝑖𝑛𝑔𝑜 𝑎𝑟𝑡𝑖𝑠𝑡𝑜 𝑝𝑜𝑧̌𝑖𝑢̄𝑟𝑖𝑠, 𝑔𝑎𝑛𝑒̇𝑡𝑖𝑛𝑎𝑖 𝑠𝑣𝑎𝑟𝑏𝑢𝑠 𝑖𝑟 𝑖𝑛𝑡𝑒𝑟𝑝𝑟𝑒𝑡𝑎𝑣𝑖𝑚𝑢 𝑏𝑒𝑠𝑖𝑑𝑜𝑚𝑖𝑛𝑐̌𝑖𝑎𝑖 𝑚𝑢𝑧𝑖𝑘𝑜𝑙𝑜𝑔𝑖𝑗𝑎𝑖.“ – 𝐦𝐮𝐳𝐢𝐤𝐨𝐥𝐨𝐠𝐚𝐬 𝐄𝐝𝐦𝐮𝐧𝐝𝐚𝐬 𝐆𝐞𝐝𝐠𝐚𝐮𝐝𝐚𝐬.

𝐋𝐢𝐧𝐚 𝐒̌𝐚𝐭𝐤𝐮𝐭𝐞̇ baigė Kauno J. Naujalio muzikos gimnaziją (mokytojos V. Kulvietienės klasę). 2003 m. ji įgijo magistro laipsnį LMTA (docento J. Bialobžeskio ir profesorės N. Ralytės klasė). L. Šatkutė yra tarptautinių ir respublikinių konkursų laureatė. Ji aktyviai koncertuoja su žymiais Lietuvos atlikėjais (A. Budrys, A. Vizgirda, P. Vyšniauskas, R. Beinaris, M. Levickis, I. Armonaitė, U. Katinskaitė) bei užsienio atlikėjais (C. Gnoye iš JAV, N. Baldeyrou iš Prancūzijos ir kt.) Lietuvoje ir užsienyje.

1995–1998 m. aktyviai koncertavo su smuikininku Vilhelmu Čepinskiu Lietuvoje, Vokietijoje bei JAV. Šio dueto įrašai papildė Lietuvos ir Čikagos radijo fondus. 1998 m. jie kartu atstovavo Lietuvai Niujorke (JAV) vykusiame iškilmingame koncerte, skirtame Lietuvos nepriklausomybės 80-mečio jubiliejui paminėti, o 2014 m. buvo išleista kompaktinė plokštelė.

Lina Šatkutė aktyviai bendradarbiauja su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru, saksofonininku Petru Vyšniausku, akordeonininku Martynu Levickiu ir kitais žymiais kolektyvais bei muzikais.

        Renginio data/laikas: 2024 m. rugsėjo 15 d., 16:00

        Renginio vieta ir adresas: Paliesiaus dvaras (Dvaro g. 7, Paliesiaus kaimas, Mielagėnų seniūnija 30171, Ignalinos rajonas).

         Atlikėjai, renginio dalyviai: Juozas Rimas, vokalas; Lina Šatkutė, fortepijonas

        Programa:

1. Oi, aukštai lekia  
2. Vai tu, rugeli
3. Sėjau rūčiukę
4. Bėk, barali
5. F. Schubert. Im Abendrot („Vakaro žaroje”) (D 799) (1824 m., tekstas: K. Lappe)
6. F. Schubert. Wandrers Nachtlied I – Über allen Gipfeln… („Keliautojo nakties daina” Nr. 1 – „Virš visų kalnų viršūnių…”) (D 224) (1815 m., tekstas: J. W. von Goethe)
7. F. Schubert. Wandrers Nachtlied II – Der du von dem Himmel bist…(„Keliautojo nakties daina” Nr. 2 – „Kuris ateini iš dangaus…”) (D 768) (1822 m., tekstas: J. W. von Goethe)
8. F. Schubert. Meeres Stille („Jūros tyla”) (D 216) (1815 m., tekstas: J. W. von Goethe)
9. Vai tu, sakal
10. Vai nekukuok

Pertrauka

1. Tu, dobilėli
2. F. Schubert. Ihr Bild („Jos portretas”) (D 957, Nr. 9) (1828 m., tekstas: H. Heine, iš ciklo Buch der Lieder („Dainų knyga”))
3. F. Schubert. Der erste Verlust („Pirmasis praradimas”) (D 226) (1815 m., tekstas: J. W. von Goethe)
4. F. Schubert. Der Tod und das Mädchen („Mirtis ir mergelė”) (D 531) (1817 m., tekstas: M. Claudius)
5. Vai tu, aglala
6. Mergele, ar kalneliu aini
7. F. Schubert. Dass sie hier gewesen („Kad ji čia buvo”) (D 775) (1823 m., tekstas: F. Rückert)
8. F. Schubert. Selige Welt („Palaimintas pasaulis”) (D 743) (1822 m., tekstas: J. Senn) –
9. F. Schubert. Du bist die Ruh („Tu esi ramybė”) (D 776) (1823 m., tekstas: F. Rückert) –
10. F. Schubert. An den Tod („Mirčiai”) (D 518) (1816 m., tekstas: M. Claudius)
11. F. Schubert. Der Leiermann („Rylininkas”) (D 911 Nr. 24) – 1827 m., tekstas: W. Müller, iš ciklo Die Winterreise („Žiemos kelionė”)
12. Rūta žalioj